valų korgiai pembrukai
Veislės atsiradimo istorija
Kitaip negu dauguma kitų šunų veislių, Valų korgiai Pebrukai, neturi aiškios veislės istorijos. Jų kilmę temdo pasakos ir folkloras, bet galima sieti jų istoriją su mažuoju Britų salyno folkloru.
Pagal legendą du vaikai, prižiūrėję tėvų fermą, karaliaus žemėse rado du mažylius ir pamanė, kad tai maži lapiukai.
Kai vaikai gryžo namo jiems šunys pasakė, kad šie mažyliai yra fėjų dovana. Valų legenda mums pasakoja, kad fėjos naudodavo šunis vežimėliams traukti arba jodavo su jais į mūšius. Jai įdėmiai pažiūrėtumėte, pamatytumėte, kad dar ir dabar matosi fėjų balnų žymės ant Pembrukų pečių, ypač ant sabalo (tamsiai rudos) spalvos kailio.
Kai mažieji šuniukai, kuriuos vaikai parsinešė, paaugo, išmoko padėti žmonėms prižiūrėti galvijus. Šis darbas tapo jų palikuonių užsiėmimu.
Tai yra legenda. Labiau įprasta ir priimtinesnė teorija būtų, kad skandinavijos plėšikai 9-10a. pasiimdavo savo šunis į Britų salyną. Švedų Valhundai išlaikė nemažai panašumų su dabartiniais valų korgiais pembrukais ir galime teigti, kad jie buvo kergiami su vietiniais valų šunimis.
Šių šunų palikuonys, kurie turėjo gyvulių ganymui ir varymui tinkančių bruožų buvo atrankos būdu veisiami, kad įtvirtintų šį sugebėjimą. Taip pat yra manoma, kad šunys atkeliavo iš užjūrio su Flamandų audėjais, kurie apsistojo Pembrukšyre, Pietų Velse 12a. ir buvo maišomi su vietiniais aviganiais įliejant špicų charakterio, kurį valų korgiai pembrukai išreiškia ir dabar.
Veislės pavadinimo kilmę išsiaiškinti yra taip pat sunku kaip ir veislės. Viena teorija jungia Valų žodį “cor”, kuris reiškia „saugoti arba surinkti” su „gi”, kuris reiškia “šuo”. Neabejotinai tai buvo mažų fermų piemenų ir sodybų naujakurių šunys. Kita teorija teigia, kad corgi Keltų kalbos žodis reiškiantis šunį. Normandų įsiveržėliai nuo to laiko šiuo vardu vadindavo vietinius šunis ar sarginius ar mišrūnus. Galų gale legenda iškelia versiją, kad žodis „cor” reiškia žemaūgis, gnomas. Sujungus su valų žodžiu „gi” (šuo) ir gausite žemaūgis šuo arba gnomų šuo.
Daugelį metų korgiai (abi veislės) buvo vadinami 'Ci-llathed' kas reiškia „kiemo ilgas šuo” (kalbame apie Valų kiemą) arba 'Ci Sawdlo' siejant tai su jų įpročiu kandžioti galvijų kulnus.
Veislė pirmą kartą buvo pristatyta kaip valų korgiai pembrukai Anglijoje 1925m. O nuo 1927m. jau galėjo gauti atpažinimo sertifikatus.
Iki 1934m. abi veislės pembrukai ir kardiganai buvo pristatomi kaip viena veislė iki tol kol Britų šunų klubas atskyrė šias veisles. 1934m. pirmieji valų korgiai pembrukai buvo įregistruoti AKC (American Kennel Club) organizacijoje. Pembrukai JAV pirmą kartą parodyti 1936m.
Anglijos karalienė Elžbieta II yra sena pembrukų auginimo entuziastė. Jos tėvas tuometinis Jorko hercogas (vėliau karalius Georgas VI) 1933m. įsigijo pembruko šuniuką (Rozavel Golden Eagle), kaip žaidimų draugą savo dukterims Elžbietai ir Margaret. Karalienės Elžbietos susidomėjimas valų korgiais pembrukais išliko visą jos likusį gyvenimą. Dar ir dabar keletas šių mielų šunelių puošia Bekingemo rūmus.
Valų korgiai pembrukai yra pripažinti AKC (American kennel club), Jungtinio kinologų klubo(UKC), FCI (Tarptautinė kinologų federacija), KCC (Kanados šunininkystės klubas) ir daugelyje kitų kinologų organizacijų.
Charakteristikia ir temperamentas
Šios veislės visuotinis standarto aprašymas: „Atrodo drąsūs, bet geri. Išreiškia sumanumą, protingumą, bei susidomėjimą. Neturi baikštumo ir piktumo“. Šie žodžiai galėtų būti trumpas valų korgių pembrukų veislės apibūdinimas.
Pembrukas yra didelis šuo mažo kūne. Pembrukai yra žaismingi, bet taip pat tvirti ir sargūs. Mėgsta dėmesį ir gali būti tikri klounai.
Valų korgiai pembrukai yra protingos, įvairiapusiškos, bei lanksščios draugijos gyvūnai. Geriausiai valų korgiai pembrukai jaučiasi namuose, kuriuose jie bus ne vien dekoracija, bet ir kompanjonai. Taip pat ten kur su jais bus einama pasivaikščioti po apylinkes ar išdykaujama miške. Nors valų korgiai pembrukai yra energinga ir ištroškusi naujų įspūdžių ir kvapų veislė jie gali pasitenkinti ir laikydami kompaniją savo šeimininkams, namuose. Turėdami galimybę, minimalioms treniruotėms, valų korgiai pembrukai gali laisvai gyventi tiek bute-mieste, tiek kaime. Pembrukai labai mėgsta bendravimą su žmonėmis, todėl nereikėtų jų laikyti galiniame kieme ir tik retkarčiais palepinti dėmesiu. Jie geriausiai atsiskleidžia, kai pripažystami pilnateisiais šeimos nariais.
Paklusnumo treniruotės, Agiliti
Pembrukai turi mielą temperamentą. Jų sumanumas ir troškimas įtikti tinka domėtis mokymusi, bet kartais ši savybė netinka nuobodžiai pasikartojantiems pratimams. Pembrukų įgimta nepriklausomybė sumišusi su taip pat įgimtu sumanumu reiškia, kad jiems greitai gali atsibosti tie patys pratimai, todėl jiems reikia įvairiais skirtingais būdais sukelti susidomėjimą užduotimi. Naujos technologijos naudojančios pozityvią motyvaciją ir paskatinimą maistu yra idealios daugeliui pembrukų ir tokiu būdu galima išugdyti labai gerus paklusnumo šunis. Jų noras įtikti savo šeimininkams sumišęs su noru pasirodyti aplinkiniams (artistiškumas) lemia paklusnumą.
Daugelis tituluotų paklusnumo šunų turi įgimtas (tracking) savybes. Tracking - yra sportas kur šuo turi užuosti ir sekti vieno žmogaus kvapu per visą trasą iki galo ir rasti daiktą pvz. pirštinę. Aukštesnio tipo (tracking) komplikuoja situaciją, nes trasoje atsiranda daugiau žmonių į kurių kvapą šuo neturi reguoti. Daugelis pembrukų noriai imasi dirbti trasoje be jokių išankstinių mėnesinių treniruočių.
Daugumai korgių (pembrukų ir kardiganų) taip pat neblogai sekasi agility (šunų vikrumo) varžybose. Agility - viena iš naujausių parodomųjų varžybų, reikalaujanti iš šuns bėgti per kliūčių ruožą lydimą jo hendlerio. Varžomasi bėgant prieš laikrodžio rodyklę. Kliūčių ruožas agility, yra sumažinta versija ruožo, naudojamo treniruoti policijos ir kariuomenės šunis. Valų korgiai pembrukai kartu su kardiganais dominuoja agility varžybose savo ūgio klasėje (JAV) ir yra taip pat entuziastingi, bet gebantys konkuruoti kaip ir border koliai. Pembrukai dažnai labiau mėgsta agility negu paklusnumo treniruotes, todėl per agility varžybas gali entuzijastigai lodami prašyti šeimininko paskubėti! AKC ir kitos organizacijos suteikia galimybes korgiams jose dalyvauti.
GANYMAS
Pembrukai yra patys mažiausi iš visų aviganių. Kaip ir daugeliui kitų aviganių į darbines savybes nėra kreipiamas didelis dėmesys, ypač JAV. Kaip bebūtu tai yra vienas iš šios veislės užsiėmimų šiuo metu JAV. Taigi Pembrukai dalyvauja ganymo varžybose AKC ir užima vienas aukščiausių vietų rungdamiesi su kitomis aviganių rūšimis. Valų korgiai pembrukai visų pirma susiję su galvijais ir nuo seno su jais dirbo, bet taip pat jie gali demonstruoti savo sugebėjimus su žąsimis, avimis, bei antimis.
PRISITAIKYMAS
Pembrukai yra pripažinta veislė galinti dalyvauti parodose visuose žemynuose. Draugingi ir pripažinti dėl savo sugebėjimo patraukti dėmesį, pembrukai yra rimti pretendentai į geriausius parodos šunis (BEST IN SHOW) jau daugelį metų. Parodoje teisėjai lygina šunis su veislės standartu ir įvertina klasę (tipą), bei atitikimą standartui. Dauguma šunų JAV, kurie užbaigia savo čempionų karjerą parodose, toliau dalyvauja paklusnumo, ganymo ir sekimo varžybose, o tie kurie nedalyvauja dažniausiai tampa namų lepūnėliais.
KITI SUGEBĖJIMAI
Valų korgiai pembrukai dėl savo sumanumo ir užsidegimo įtikti išsiskiria daugelyje sričių, kur naudojami šunys. Pembrukai naudojami kaip „klausos” šunys padedantys savo šeimininkams, kurie turi klausos sutrikimų. Jie įspėja savo šeimininkus apie svarbius garsus, panašiai kaip aklūjų vedliai apie vaizdus. Pembrukai dirba slaugymo šunimis senelių namuose ar kitose įstaigose.
APRAŠYMAS
Pembrukai turi panašų į lapės, sumanų ir besišypsantį snukutį su gyvomis, linksmomis akimis. Ausys yra stačios ir sudaro lygiakraštį trikampį su nosies galiuku. Kūnas palyginti ilgas (sudaro 40% šuns aukščio ties ketera) su trumpomis kojomis ir be uodegos arba su uodega. Spalvos: ruda, sabalinė, trispalvė su juodu balnu, juoda su įrūdžiu. Balta spalva yra pageidautina ant pėdų, kojų, krūtinės, bet jos neturėtų būti daug ant galvos. Kailis yra vidutinio ilgumo, dviejų rūšių:ilgesni plaukai ir tanki pavilnė. Taip pat kartais pasitaiko pembrukai su ilgesniais plaukais (fluffy), tačiau tarp veisėjų tai laikoma broku. Šiurkštūs, garbanoti arba trumpoki plaukai irgi laikomi broku.
Pembrukų svoris turi būti proporcingas jų ūgiui. Ūgis ties aukščiausia pečių vieta siekia 25-30cm. Svoris turėtų būti 12,2-13,5kg. patino ir 11,3-12,6 kg. patelės. Pembrukai neturėtų būti stambiakauliai, kad neatrodytų šiurkštūs, nei smulkiakauliai.
PRIEŽIŪRA
Kailis. Pembrukų kailio priežiūra yra labai nesudėtinga, bet sezoninis kailio šėrimasis gali būti trūkumas žmonėms, kuriems trūksta laiko juo užsiimti ir turėtų būti aptariamas prieš pasirenkant veislę. Pastovus kailio šukavimas minimalizuoja plaukų slinkimą. Pembrukai šeriasi 2 kartus į metus: pavasarį ir rudenį. Lengviausias būdas susitvarkyti su slenkančiais plaukais yra išmaudžius šunį šiltu vandeniu, šukuoti jį kol šlapias ir muilinas. Tai turėtų sekti kasdieninis šukavimas besitesiantis 2 savaites. Išimtis yra ilgakailiai pembrukai. Ilgakailiai reikalauja daugiau priežiūros ir reguliaraus šukavimo, netgi apkarpymo, kad kailis išlaikytų gerą formą. Kadangi jie yra ilgenio plauko gali pasirodyti, kad daugiaus šeriasi. Taip pat jiems reikia triminguoti sėdmenis, kad būtų palaikoma švara.
Nagai ir pėdos. Kaip ir kitų veislių šunims jiems reikia kirpti nagus, kad neiškryptų pėdos. Plaukai aplink letenas turėtų būti apkerpami, kad apsisaugotų nuo purvo ir sniego prinešimo į namus. Geriausia praktika yra nagus kirpti vieną kartą į savaitę. Tai pripratintų jūsų pembruką prie kirpimo ir neleistų peraugti nagams.
Geriausi įyrankiai yra giljotinos stiliaus nagų žirklės ir šlifuotojas. Kadangi labai lengva per trumpai nukirpti nagus, dauguma žmonių teikia pirmenybę šlifuotojui. Yra dviejų rūšių šlifuotojai: su ir be kordo. Tokius pat naudoja meistrai subtiliems šlifavimo darbams atlikti. Dažniausiai naudojami veisėjų yra dviejų firmų šlifuotojai: OSTER(gyvūnams skirtose prekių parduotuvėse) ir DREMEL (metalo parduotuvėse).
Pėdos.Ypač parodoms, reikia apkirpti plaukus ant pembrukų letenų. Geriau tai daryti su barzdos skutimo prietaisu, nei su elektriniu skustuvu. Jei norite tai daryti žirklėmis, atminkite, kad pembrukų pirštai yra su plėvėmis ir reikia tai daryti labai atsargiai.
Ausys. Ausys turėtų būti be sieros. Vatos gabalėlis suteptas mineraliniu aliejumi arba listerinu - labai efektyvu.
BENDRA SVEIKATA
Pembrukai yra palyginti sveika veislė, bet kaip ir kiti grynaveisliai ar mišrūnai turi keleta paveldimų ligų. Būtų idealu, jai šunelio tėvams, proseneliams ir proproseneliams būti nustatomos peveldimos ligos.
Gyvenimo trukmė: pembrukai gyvena 11-13 metų. Yra žinoma, kad keletas jų gyveno iki 18 - 20 metų.
Patinai apytiksliai lytiškai subresta apie 6-8 mėnesį.
Patelės turi normalų rujų ir nėštumo ciklą. Rujos būna kas 6 mėnesius. Patelėms ruja prasideda šiektiek vėliau (9-11 men. kitaip negu kitų mažų veislių patelėms 6 mėn.). Dauguma kalių laisvai gimdo, paskutiniu metu rodikliai parodo, kad vis daugėja distazijos atvejų (sunkaus gimdymo). Jeigu pasireiškia distozija yra atliekamas cezario pjūvis, kad būtų išgelbėtos kalės ir šuniukų gyvybės. Dėl šios priežasties pembrukų veisimas turėtų būti paliekamas tiems, kurie iš anksto pastebės distazijos simptomus. Taip pat kaikurioms patelėms gali būti sunku praplėšti placentą arba rūpintis mažyliais.
Mažylių kiekis: maždaug 6-7 (bet būna nuo 1 iki 12).
Mažylių svoris: vidutiniškas 283,5g. (svyruoja tarp 170-510g.).
Rudimentinės ataugos: pašalinamos visos.
Uodega: Jei pembrukas negimė su natūralia maža uodegyte arba beuodegis, uodega neturėtų išsikišti toliau išangės (jos ilgis neturėtų siekti daugiau 5 cm.).
Ausys: turėtų tapti stačios 4-16 savaitę.Jei iki 12 sav. jos dar nestačios reiktų jas pastatyti.
Dideli nukrypimai: perdaug baltos spalvos su raudonom ir rudom dėmėm, taip pat balta spalva tarp pečių ir uodegos, alkūnių ir pasturgalio, ant ausų; juodi su baltom dėmėm ir be įrudžio. Melsvos spalvos (pilkos ar padūmavusios rudos spalvos kailis su mėlynom ar šviesiom akim, bei šviesiu pigmentu aplink akis, nosies veidrodėlį, lūpas; ilgaplaukiai pembrukai; neteisingas sukandimas (perkanda, nesankanda, kreivas sukandimas); nestačios ausys.
Vertimas: Milda Jačiunskytė
Kitaip negu dauguma kitų šunų veislių, Valų korgiai Pebrukai, neturi aiškios veislės istorijos. Jų kilmę temdo pasakos ir folkloras, bet galima sieti jų istoriją su mažuoju Britų salyno folkloru.
Pagal legendą du vaikai, prižiūrėję tėvų fermą, karaliaus žemėse rado du mažylius ir pamanė, kad tai maži lapiukai.
Kai vaikai gryžo namo jiems šunys pasakė, kad šie mažyliai yra fėjų dovana. Valų legenda mums pasakoja, kad fėjos naudodavo šunis vežimėliams traukti arba jodavo su jais į mūšius. Jai įdėmiai pažiūrėtumėte, pamatytumėte, kad dar ir dabar matosi fėjų balnų žymės ant Pembrukų pečių, ypač ant sabalo (tamsiai rudos) spalvos kailio.
Kai mažieji šuniukai, kuriuos vaikai parsinešė, paaugo, išmoko padėti žmonėms prižiūrėti galvijus. Šis darbas tapo jų palikuonių užsiėmimu.
Tai yra legenda. Labiau įprasta ir priimtinesnė teorija būtų, kad skandinavijos plėšikai 9-10a. pasiimdavo savo šunis į Britų salyną. Švedų Valhundai išlaikė nemažai panašumų su dabartiniais valų korgiais pembrukais ir galime teigti, kad jie buvo kergiami su vietiniais valų šunimis.
Šių šunų palikuonys, kurie turėjo gyvulių ganymui ir varymui tinkančių bruožų buvo atrankos būdu veisiami, kad įtvirtintų šį sugebėjimą. Taip pat yra manoma, kad šunys atkeliavo iš užjūrio su Flamandų audėjais, kurie apsistojo Pembrukšyre, Pietų Velse 12a. ir buvo maišomi su vietiniais aviganiais įliejant špicų charakterio, kurį valų korgiai pembrukai išreiškia ir dabar.
Veislės pavadinimo kilmę išsiaiškinti yra taip pat sunku kaip ir veislės. Viena teorija jungia Valų žodį “cor”, kuris reiškia „saugoti arba surinkti” su „gi”, kuris reiškia “šuo”. Neabejotinai tai buvo mažų fermų piemenų ir sodybų naujakurių šunys. Kita teorija teigia, kad corgi Keltų kalbos žodis reiškiantis šunį. Normandų įsiveržėliai nuo to laiko šiuo vardu vadindavo vietinius šunis ar sarginius ar mišrūnus. Galų gale legenda iškelia versiją, kad žodis „cor” reiškia žemaūgis, gnomas. Sujungus su valų žodžiu „gi” (šuo) ir gausite žemaūgis šuo arba gnomų šuo.
Daugelį metų korgiai (abi veislės) buvo vadinami 'Ci-llathed' kas reiškia „kiemo ilgas šuo” (kalbame apie Valų kiemą) arba 'Ci Sawdlo' siejant tai su jų įpročiu kandžioti galvijų kulnus.
Veislė pirmą kartą buvo pristatyta kaip valų korgiai pembrukai Anglijoje 1925m. O nuo 1927m. jau galėjo gauti atpažinimo sertifikatus.
Iki 1934m. abi veislės pembrukai ir kardiganai buvo pristatomi kaip viena veislė iki tol kol Britų šunų klubas atskyrė šias veisles. 1934m. pirmieji valų korgiai pembrukai buvo įregistruoti AKC (American Kennel Club) organizacijoje. Pembrukai JAV pirmą kartą parodyti 1936m.
Anglijos karalienė Elžbieta II yra sena pembrukų auginimo entuziastė. Jos tėvas tuometinis Jorko hercogas (vėliau karalius Georgas VI) 1933m. įsigijo pembruko šuniuką (Rozavel Golden Eagle), kaip žaidimų draugą savo dukterims Elžbietai ir Margaret. Karalienės Elžbietos susidomėjimas valų korgiais pembrukais išliko visą jos likusį gyvenimą. Dar ir dabar keletas šių mielų šunelių puošia Bekingemo rūmus.
Valų korgiai pembrukai yra pripažinti AKC (American kennel club), Jungtinio kinologų klubo(UKC), FCI (Tarptautinė kinologų federacija), KCC (Kanados šunininkystės klubas) ir daugelyje kitų kinologų organizacijų.
Charakteristikia ir temperamentas
Šios veislės visuotinis standarto aprašymas: „Atrodo drąsūs, bet geri. Išreiškia sumanumą, protingumą, bei susidomėjimą. Neturi baikštumo ir piktumo“. Šie žodžiai galėtų būti trumpas valų korgių pembrukų veislės apibūdinimas.
Pembrukas yra didelis šuo mažo kūne. Pembrukai yra žaismingi, bet taip pat tvirti ir sargūs. Mėgsta dėmesį ir gali būti tikri klounai.
Valų korgiai pembrukai yra protingos, įvairiapusiškos, bei lanksščios draugijos gyvūnai. Geriausiai valų korgiai pembrukai jaučiasi namuose, kuriuose jie bus ne vien dekoracija, bet ir kompanjonai. Taip pat ten kur su jais bus einama pasivaikščioti po apylinkes ar išdykaujama miške. Nors valų korgiai pembrukai yra energinga ir ištroškusi naujų įspūdžių ir kvapų veislė jie gali pasitenkinti ir laikydami kompaniją savo šeimininkams, namuose. Turėdami galimybę, minimalioms treniruotėms, valų korgiai pembrukai gali laisvai gyventi tiek bute-mieste, tiek kaime. Pembrukai labai mėgsta bendravimą su žmonėmis, todėl nereikėtų jų laikyti galiniame kieme ir tik retkarčiais palepinti dėmesiu. Jie geriausiai atsiskleidžia, kai pripažystami pilnateisiais šeimos nariais.
Paklusnumo treniruotės, Agiliti
Pembrukai turi mielą temperamentą. Jų sumanumas ir troškimas įtikti tinka domėtis mokymusi, bet kartais ši savybė netinka nuobodžiai pasikartojantiems pratimams. Pembrukų įgimta nepriklausomybė sumišusi su taip pat įgimtu sumanumu reiškia, kad jiems greitai gali atsibosti tie patys pratimai, todėl jiems reikia įvairiais skirtingais būdais sukelti susidomėjimą užduotimi. Naujos technologijos naudojančios pozityvią motyvaciją ir paskatinimą maistu yra idealios daugeliui pembrukų ir tokiu būdu galima išugdyti labai gerus paklusnumo šunis. Jų noras įtikti savo šeimininkams sumišęs su noru pasirodyti aplinkiniams (artistiškumas) lemia paklusnumą.
Daugelis tituluotų paklusnumo šunų turi įgimtas (tracking) savybes. Tracking - yra sportas kur šuo turi užuosti ir sekti vieno žmogaus kvapu per visą trasą iki galo ir rasti daiktą pvz. pirštinę. Aukštesnio tipo (tracking) komplikuoja situaciją, nes trasoje atsiranda daugiau žmonių į kurių kvapą šuo neturi reguoti. Daugelis pembrukų noriai imasi dirbti trasoje be jokių išankstinių mėnesinių treniruočių.
Daugumai korgių (pembrukų ir kardiganų) taip pat neblogai sekasi agility (šunų vikrumo) varžybose. Agility - viena iš naujausių parodomųjų varžybų, reikalaujanti iš šuns bėgti per kliūčių ruožą lydimą jo hendlerio. Varžomasi bėgant prieš laikrodžio rodyklę. Kliūčių ruožas agility, yra sumažinta versija ruožo, naudojamo treniruoti policijos ir kariuomenės šunis. Valų korgiai pembrukai kartu su kardiganais dominuoja agility varžybose savo ūgio klasėje (JAV) ir yra taip pat entuziastingi, bet gebantys konkuruoti kaip ir border koliai. Pembrukai dažnai labiau mėgsta agility negu paklusnumo treniruotes, todėl per agility varžybas gali entuzijastigai lodami prašyti šeimininko paskubėti! AKC ir kitos organizacijos suteikia galimybes korgiams jose dalyvauti.
GANYMAS
Pembrukai yra patys mažiausi iš visų aviganių. Kaip ir daugeliui kitų aviganių į darbines savybes nėra kreipiamas didelis dėmesys, ypač JAV. Kaip bebūtu tai yra vienas iš šios veislės užsiėmimų šiuo metu JAV. Taigi Pembrukai dalyvauja ganymo varžybose AKC ir užima vienas aukščiausių vietų rungdamiesi su kitomis aviganių rūšimis. Valų korgiai pembrukai visų pirma susiję su galvijais ir nuo seno su jais dirbo, bet taip pat jie gali demonstruoti savo sugebėjimus su žąsimis, avimis, bei antimis.
PRISITAIKYMAS
Pembrukai yra pripažinta veislė galinti dalyvauti parodose visuose žemynuose. Draugingi ir pripažinti dėl savo sugebėjimo patraukti dėmesį, pembrukai yra rimti pretendentai į geriausius parodos šunis (BEST IN SHOW) jau daugelį metų. Parodoje teisėjai lygina šunis su veislės standartu ir įvertina klasę (tipą), bei atitikimą standartui. Dauguma šunų JAV, kurie užbaigia savo čempionų karjerą parodose, toliau dalyvauja paklusnumo, ganymo ir sekimo varžybose, o tie kurie nedalyvauja dažniausiai tampa namų lepūnėliais.
KITI SUGEBĖJIMAI
Valų korgiai pembrukai dėl savo sumanumo ir užsidegimo įtikti išsiskiria daugelyje sričių, kur naudojami šunys. Pembrukai naudojami kaip „klausos” šunys padedantys savo šeimininkams, kurie turi klausos sutrikimų. Jie įspėja savo šeimininkus apie svarbius garsus, panašiai kaip aklūjų vedliai apie vaizdus. Pembrukai dirba slaugymo šunimis senelių namuose ar kitose įstaigose.
APRAŠYMAS
Pembrukai turi panašų į lapės, sumanų ir besišypsantį snukutį su gyvomis, linksmomis akimis. Ausys yra stačios ir sudaro lygiakraštį trikampį su nosies galiuku. Kūnas palyginti ilgas (sudaro 40% šuns aukščio ties ketera) su trumpomis kojomis ir be uodegos arba su uodega. Spalvos: ruda, sabalinė, trispalvė su juodu balnu, juoda su įrūdžiu. Balta spalva yra pageidautina ant pėdų, kojų, krūtinės, bet jos neturėtų būti daug ant galvos. Kailis yra vidutinio ilgumo, dviejų rūšių:ilgesni plaukai ir tanki pavilnė. Taip pat kartais pasitaiko pembrukai su ilgesniais plaukais (fluffy), tačiau tarp veisėjų tai laikoma broku. Šiurkštūs, garbanoti arba trumpoki plaukai irgi laikomi broku.
Pembrukų svoris turi būti proporcingas jų ūgiui. Ūgis ties aukščiausia pečių vieta siekia 25-30cm. Svoris turėtų būti 12,2-13,5kg. patino ir 11,3-12,6 kg. patelės. Pembrukai neturėtų būti stambiakauliai, kad neatrodytų šiurkštūs, nei smulkiakauliai.
PRIEŽIŪRA
Kailis. Pembrukų kailio priežiūra yra labai nesudėtinga, bet sezoninis kailio šėrimasis gali būti trūkumas žmonėms, kuriems trūksta laiko juo užsiimti ir turėtų būti aptariamas prieš pasirenkant veislę. Pastovus kailio šukavimas minimalizuoja plaukų slinkimą. Pembrukai šeriasi 2 kartus į metus: pavasarį ir rudenį. Lengviausias būdas susitvarkyti su slenkančiais plaukais yra išmaudžius šunį šiltu vandeniu, šukuoti jį kol šlapias ir muilinas. Tai turėtų sekti kasdieninis šukavimas besitesiantis 2 savaites. Išimtis yra ilgakailiai pembrukai. Ilgakailiai reikalauja daugiau priežiūros ir reguliaraus šukavimo, netgi apkarpymo, kad kailis išlaikytų gerą formą. Kadangi jie yra ilgenio plauko gali pasirodyti, kad daugiaus šeriasi. Taip pat jiems reikia triminguoti sėdmenis, kad būtų palaikoma švara.
Nagai ir pėdos. Kaip ir kitų veislių šunims jiems reikia kirpti nagus, kad neiškryptų pėdos. Plaukai aplink letenas turėtų būti apkerpami, kad apsisaugotų nuo purvo ir sniego prinešimo į namus. Geriausia praktika yra nagus kirpti vieną kartą į savaitę. Tai pripratintų jūsų pembruką prie kirpimo ir neleistų peraugti nagams.
Geriausi įyrankiai yra giljotinos stiliaus nagų žirklės ir šlifuotojas. Kadangi labai lengva per trumpai nukirpti nagus, dauguma žmonių teikia pirmenybę šlifuotojui. Yra dviejų rūšių šlifuotojai: su ir be kordo. Tokius pat naudoja meistrai subtiliems šlifavimo darbams atlikti. Dažniausiai naudojami veisėjų yra dviejų firmų šlifuotojai: OSTER(gyvūnams skirtose prekių parduotuvėse) ir DREMEL (metalo parduotuvėse).
Pėdos.Ypač parodoms, reikia apkirpti plaukus ant pembrukų letenų. Geriau tai daryti su barzdos skutimo prietaisu, nei su elektriniu skustuvu. Jei norite tai daryti žirklėmis, atminkite, kad pembrukų pirštai yra su plėvėmis ir reikia tai daryti labai atsargiai.
Ausys. Ausys turėtų būti be sieros. Vatos gabalėlis suteptas mineraliniu aliejumi arba listerinu - labai efektyvu.
BENDRA SVEIKATA
Pembrukai yra palyginti sveika veislė, bet kaip ir kiti grynaveisliai ar mišrūnai turi keleta paveldimų ligų. Būtų idealu, jai šunelio tėvams, proseneliams ir proproseneliams būti nustatomos peveldimos ligos.
Gyvenimo trukmė: pembrukai gyvena 11-13 metų. Yra žinoma, kad keletas jų gyveno iki 18 - 20 metų.
Patinai apytiksliai lytiškai subresta apie 6-8 mėnesį.
Patelės turi normalų rujų ir nėštumo ciklą. Rujos būna kas 6 mėnesius. Patelėms ruja prasideda šiektiek vėliau (9-11 men. kitaip negu kitų mažų veislių patelėms 6 mėn.). Dauguma kalių laisvai gimdo, paskutiniu metu rodikliai parodo, kad vis daugėja distazijos atvejų (sunkaus gimdymo). Jeigu pasireiškia distozija yra atliekamas cezario pjūvis, kad būtų išgelbėtos kalės ir šuniukų gyvybės. Dėl šios priežasties pembrukų veisimas turėtų būti paliekamas tiems, kurie iš anksto pastebės distazijos simptomus. Taip pat kaikurioms patelėms gali būti sunku praplėšti placentą arba rūpintis mažyliais.
Mažylių kiekis: maždaug 6-7 (bet būna nuo 1 iki 12).
Mažylių svoris: vidutiniškas 283,5g. (svyruoja tarp 170-510g.).
Rudimentinės ataugos: pašalinamos visos.
Uodega: Jei pembrukas negimė su natūralia maža uodegyte arba beuodegis, uodega neturėtų išsikišti toliau išangės (jos ilgis neturėtų siekti daugiau 5 cm.).
Ausys: turėtų tapti stačios 4-16 savaitę.Jei iki 12 sav. jos dar nestačios reiktų jas pastatyti.
Dideli nukrypimai: perdaug baltos spalvos su raudonom ir rudom dėmėm, taip pat balta spalva tarp pečių ir uodegos, alkūnių ir pasturgalio, ant ausų; juodi su baltom dėmėm ir be įrudžio. Melsvos spalvos (pilkos ar padūmavusios rudos spalvos kailis su mėlynom ar šviesiom akim, bei šviesiu pigmentu aplink akis, nosies veidrodėlį, lūpas; ilgaplaukiai pembrukai; neteisingas sukandimas (perkanda, nesankanda, kreivas sukandimas); nestačios ausys.
Vertimas: Milda Jačiunskytė
