valų korgių pembrukų ir valų korgių kardiganų veislių palyginimas

Nuotraukoje Brawos Bis Dolly ir Zumeris Gyvatės Ašara

SILUETAS

Kardigano kūnas labiau kontrastingas, siauresnė užpakalinė dalis, labiau pakelta pilvo linija ir nuleistas, ilgas kryžius su žemai įstatyta uodega.
Uodega standartuose aprašyta konkrečiai- ilga, gerokai žemiau kulno sąnario, gerai apaugusi, jokiu būdu negali gulėti ant nugaros ar būti susisukusi žiedu.
Kaklas privalo būti ilgas ir raumeningas, proporcingas kūnui ir aptakiai pereinantis link stiprių pečių, kūnas su gerai išgaubtais šonkauliais ir išreikšta talija.

Pembruko  kaklas ilgas, šiek tiek išgaubtas, elegantiškas, tiesi viršaus linija. Trumpas kryžius ir aukštas uodegos pastatymas- vienas svarbiausių skirtumų. Pagal galiojančius standartus   pembruko uodega natūraliai trumpa arba ilga. Natūrali ilga uodega- nuleista žemyn ramybės būsenoje ir pakelta susijaudinus ar judant. Uodegos forma nėra nustatyta, tačiau nepageidautina užsivertusi ant nugaros.
Standartas aprašo pembruko kūną kaip geros apimties, ovalų ir vidutiniškai (saikingai) ilgą, ganėtinai aptakų. Gili krūtinė neturi sudaryti įspūdžio, kad ji persveria šunį žemyn (žemas priekis) ar apsunkina judėjimą.

GALVA

Kardigano galva atrodo masyvesnė, labiau išreikšti migdolo formos akių kampeliai, išraiška labiau "solidesnė". Akių spalvai pageidautina tamsi, pagal kailio spalvą, marmuriniai galiu būti pilnai ar dalinai žydromis akimis.
Kardigano ausys labai didelės, apvaliais galais, pastatytos šiek tiek plačiau, tačiau jokiu būdu negali būti kaip šikšnosparnio.
_

_Lengvesnio sudėjimo dėka pembruko galva atrodo kiek lengvesnė, todėl pagal standartus reikalaujama "lapės išraiška" išties labiau tinka pembrukui. Akys apvalesnių linijų, gali būti įvairaus atspalvio rudumo, derančio prie kailio spalvos. Juodos, geltonos ar žydros- labai nepageidaujamos.
Pembruko ausys nemažos, šie tiek aštresniais galais, aukščiau pastatytos ir labai judrios.

PRIEKINĖ IR UŽPAKALINĖ KŪNO DALIS

Kardiganams būdinga dilbio kaulų deformacija aplink krūtinės ląstą (dilbiai išlenkti lyg pakartotų plačios krūtinės kontūrus). Tai rodo juos turint bendrų protėvių su taksais ir basetais.Įstriži petikauliai, išlenkti pagal išgaubtus šonkaulius ir išsukti į  įšorę dilbiai ir stiprūs, lankstūs riešai. Kardigano letenos didelės ir apvalios. Letenos šiek tiek pasuktos į išorę.Užpakalinės galūnės su mažesnėmis letenomis, paralelios ir vis tik pakankamai stiprios, kad galėtų gerai atsispirti ir lengvai bei produktyviai judėti.
Kardigabo pilvas labiau įtrauktas ir dėka "aštresnės" apatinės linijos jo užpakalinės kojos atrodo ilgesnės nei priekinės.

Pembruko priekis turi būti tiesus. Visas jo korpusas taip subalansuotas, kad žvilgsniu vedant per priekines galūnes, šios lygiai ir tiesiai leidžiasi nuo peties iki pirštų galiukų. Užpakalinės galūnės tvirtos, su raumeningomis šlaunimis, vidutiniškai išreiktais kampais, trumpomis pėdomis ir nedidelėmis letenomis.
Pembruko pilvas lengvai įtrauktas ir visa apatinė korpuso linija pakankamai švelni.

JUDESIAI   

Abi šios veislės-aviganiai, todėl tiek pembrukai, tiek kardiganai turi būti labai aktyvūs, energingi ir lengvai judėti.

Kardiganas masyvesnis ir ilgesnis, todėl jo judesiai stiprūs ir šiek tiek spyruokliuojantys. Dėl kreivų galūnių šie šunys linkę ganydami bėgti zigzagais.   

Pembrukas lengvesnis, jo judesiai lengvesni, greitesni ir lygesni.

KAILIS IR SPALVA

Abi veislės turi kailį, kurį sudaro vidutinio ilgio prigludę pagrindiniai kieti plaukai ir minkštas, tankus, gerai saugantis nuo šalčio ir nepralaidaus drėgmei, poplaukis. Ilgesni plaukai ant sprando ir "kelnės", bei kardigano apžėlusi uodega puošia šunis, tačiau jokiu būdu negali sudaryti "pūkuoto" vaizdo. Pasitaiko pembrukų su minkštesniu kailiu, tačiau tai labai nepageidautina.

Kardiganai gali būti įvairesnių spalvų, kurios būdingos daugeliui aviganių. Visų atspalvių rudi, trispalviai su tigriniais įrūdžiais, sabaliniai, tigriniai, marmuriniai (blue-merle)-pilkas fonas, nuo šviesaus sidabrinio iki tamsaus asfalto, ant jo juodos dėmės, nuo visai mažų pavienių iki labai didelių, dengiančių didžiąją dalį šuns. Marmurinai gali būti be įrūdžiu, su įrūdžiais, su tigriniais įrūdžiais. Baltos spalvos dėmės leidžiamos tokios, kaip ir pembrukams, tačiau baltos spalvos gali būti daugiau. Nepageidautina balta spalva dominuojanti ant galvos. balta spalva dominuojanti ant kūno, pilka spalva su pilku nosies veidrodėliu, akių apvadais ir lūpomis, kitos spalvos, kurios nepažymėtos standarte.

Spalvos leidžiamos pembrukams: ruda, nuo šviesaus iki raudonmedžio, sabalinė, trispalvė su ruda galva, trispalvė su juoda galva. Leidžiamos baltos dėmės ant snukio (tarp akių), ant kaklo, ant priekinės krūtinės dalies, ant apatinės krūtinės dalies, ant pilvo, ant priekinių ir užpakalinių galūnių, ir uodegos galo. Baltos dėmės ant korpuso nuo pečių linijos iki uodegos šaknies, galvos, ausų, dominuojanti balta spalva su dėmėmis bei melsvas ar dūmo atspalvis labai nepageidautinas.